Automobilio saugumo sistemos ir kaip jas patikrinti

Pasaulyje, kuriame stovėjimas kamštyje jau tampa atokvėpio akimirka, technologijų pažanga vaidina svarbų vaidmenį mažinant įvairias rizikas ir užtikrinant vis didesnį eismo dalyvių saugumą.

Iš arčiau susipažink su keletu didžiausių automobilio saugumo inovacijų ir sužinok, kaip jas patikrinti perkant naudotą automobilį.

Įprastos modernių automobilių saugumo sistemos

Kone visi šiuolaikiniai automobiliai yra aprūpinti modernia įranga, padedančia užtikrinti maksimalų saugumą kelyje ir žymiai pagerinti tavo vairavimo patirtį.

Toliau pateikiame trumpą dažniausių automobilių saugumo sistemų apžvalgą (be tokių savaime suprantamų įrenginių kaip saugos diržai ar oro pagalvės), kuri padės nuspręsti, kokios įrangos nori savo naujajame pirkinyje.

Adaptyvi greičio palaikymo kontrolė

Adaptyvi greičio palaikymo kontrolė (ACC) yra pažangi pagalbinė vairavimo sistema, sukurta siekiant padidinti transporto priemonės saugumą ir vairavimo komfortą.

Jeigu įprasta greičio palaikymo kontrolė leidžia automobiliui palaikyti vienodą greitį be papildomo vairuotojo įsikišimo, tai adaptyvi greičio palaikymo kontrolė automatiškai gali reguliuoti greitį tam, kad išlaikytų saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio.

Ši saugumo sistema gali gerokai sumažinti stresą dalyvaujant eisme ir padėti išvengti nemalonių nutikimų atsitrenkus į kito automobilio galą dėl išsiblaškymo ar pavėluotos reakcijos. Žinoma, negalima aklai pasikliauti saugumo sistemomis, todėl visuomet derėtų atidžiai stebėti aplinką, kadangi ACC nėra autonominės vairavimo sistemos pakaitalas.

Kaip patikrinti ACC

Norint patikrinti, ar ACC veikia tinkamai, reikia nustatyti konkretų greitį ir atstumą iki kliūties priekyje ir stebėti, ar automobilis vadovaujasi nustatytais parametrais ir eismo sąlygomis.

Atsargiai važiuok paskui kitą automobilį ir stebėk, kaip tavo transporto priemonė prisitaiko prie situacijos kelyje. Sistema turėtų sklandžiai didinti arba mažinti greitį, o esant reikalui – ir visai sustabdyti automobilį. Kadangi staigūs manevrai arba uždelstas veikimas gali reikšti problemas, sistemą rekomenduojama išbandyti skirtingomis eismo sąlygomis (esant nedideliam ir intensyviam eismui, važiuojant skirtingais greičiais ir pan.).

Eismo juostos palaikymo sistema

Pagrindinė eismo juostos palaikymo (LDW) sistemos paskirtis yra perspėti vairuotoją, kai automobilis keičia judėjimo kryptį be posūkio signalo. Įprastai LDW sistema naudojasi priekinio lango viršuje sumontuota vaizdo kamera ir seka automobilio vietą eismo juostoje, tačiau tą pačią funkciją gali atlikti ir įvairūs jutikliai, radarai, GPS ir lazeriai.

Yra keletas skirtingų LDW sistemų siunčiamų įspėjimų rūšių:

• Vizualinis, kai skydelyje žybsi įspėjamoji lemputė.
• Garsinis – įprastai tai būna pypsėjimas.
• Jutiminis – įspėjimas juntamas fiziškai, pvz., suvibruoja vairas.

Apibendrinant, LDW sistemos yra naudingas įrankis didinant saugumą keliuose ir padedant vairuotojams sušvelninti rizikingas situacijas ar jų visai išvengti.

Kaip patikrinti LDW sistemą

Norint patikrinti LDW sistemą reikėtų pasirinkti kelią su aiškiai matomais linijų ženklinimais ir atidžiai stebėti, kaip elgiasi automobilis. Įsitikinus, kad tai visiškai saugu, pabandyk išvažiuoti iš savo eismo juostos (be posūkio signalo). LDW sistema turėtų suveikti vos kirtus eismo juostos ženklinimą be posūkio signalo – štai taip gali patikrinti, ar sistema veikia tinkamai.

Aklosios zonos stebėjimo sistema

Aklosios zonos stebėjimo (BSD) sistema yra naudinga aptinkant automobilius ar kitas kliūtis aklojoje zonoje (plote, kurios vairuotojas įprastai nemato nei veidrodėliuose, nei per langus). Paprastai tariant, saugumo sistemos gavusios informaciją iš keletos skirtingų jutiklių, vaizdinėmis arba garsinėmis priemonėmis perspėja apie galimą pavojų.

Nors BSD sistema sumažina susidūrimų riziką, ja taip pat nederėtų visiškai pasitikėti. Kaip ir kitos panašios technologijos, ji gali pasiųsti netikrą įspėjimą, ypač esant ekstremalioms oro sąlygoms arba apsinešus jutikliams. Privalu bet kokiu atveju išlikti budriam ir, jei tik įmanoma, fiziškai patikrinti akląsias zonas.

Kaip patikrinti BSD sistemą

Tikrinant BSD sistemos veikimą reikėtų pasirinkti kelio atkarpą su keliomis eismo juostomis ir vidutiniškai intensyviu judėjimu. Prieš pradedant įsitikink, kad žinai, kaip sistema perspėja apie automobilius aklojoje zonoje – tai gali būti vaizdinis perspėjimas šoniniuose veidrodėliuose ar ant priekinio statramsčio arba įspėjimas skydelyje ar ekrane įsijungęs tiesioginis vaizdas iš kameros.

BSD sistema naudoja kameras, jutiklius arba radarinius daviklius, kad perspėtų apie kitus automobilius. Taigi, tiesiog įjunk sistemą ir pirmyn į kelią – vos aptikusi kliūtį BSD sistema apie tai praneš ir perspės, kad rikiuotis nėra saugu.

Įspėjimo apie priekinio susidūrimo pavojų sistema

Priekinio susidūrimo sistemos (dar žinomos kaip įspėjimo apie priekinio susidūrimo pavojų ar susidūrimo švelninimo sistemos) gali pateikti vaizdinius, garsinius ir kt. signalus, kai transporto priemonė artėja prie kliūties, pvz., pėsčiojo, lėčiau judančio ar visai sustojusio automobilio.

Kaip ir kitos pažangios pagalbinio vairavimo sistemos (ADAS), įspėjimo apie kliūtį priekyje sistema naudoja įvairius jutiklius keliui skenuoti ir susidūrimo su kliūtimi rizikai vertinti. Šie jutikliai vertina tokius aspektus kaip kitų automobilių greitis, artėjimo greitis ir atstumas iki kliūties ir apie tai informuoja vairuotoją.

Kaip patikrinti įspėjimo apie priekinio susidūrimo pavojų sistemą

Šios sistemos patikra apima imitacines situacijas, kurios gali padėti įvertinti gebėjimą aptikti galimą pavojų ir perspėti vairuotoją arba imtis veiksmų susidūrimui išvengti. Svarbu įsidėmėti, kad minimalus greitis, būtinas sistemos įsijungimui, skiriasi priklausomai nuo automobilio, tad prieš darant išvadas apie sistemos (ne)veikimą reikėtų užmesti akį į vartotojo instrukciją (dažniausiai šis greitis būna 16–32 km/val.).

Pasiruošus atlikti bandymą, reikėtų pasirinkti tuštesnę kelio atkarpą, kurioje nėra eismo (pvz., tuščią stovėjimo aikštelę). Pastatyk kokį nors objektą, pavyzdžiui, putplasčio lakštą arba kartoninę dėžę, saugiu atstumu prieš savo automobilį. Pradėk važiuoti jo link reikiamu greičiu, tačiau įsitikink, kad lieka pakankamas atstumas saugiai sustoti, jei sistema nesuveiktų.

Artėjant link kliūties stebėk sistemos veikimą. Ji apie artėjantį susidūrimą turėtų perspėti garsiniu arba vaizdiniu signalu, o jeigu įdiegta tokia funkcija – ir automatiniu stabdymu.

Avarinio stabdymo sistema

Avarinio stabdymo (AEB) sistema dažnai yra susieta su įspėjimo apie priekinio susidūrimo pavojų sistemomis, mat jos važiavimo metu taip pat skenuoja kelią priešakyje ir perspėja apie kliūtis.

Skirtumas tarp šių dviejų sistemų tas, kad nesureagavus į siunčiamus perspėjimus ir nesiėmus jokių veiksmų kritinėje situacijoje AEB gali automatiškai pradėti stabdyti ar net visai sustabdyti automobilį idant išvengtų galimo susidūrimo ar sumažintų jo padarinius.

Kaip ją patikrinti

Kaip ir perspėjimo apie galimą priekinį susidūrimą, taip ir AEB veikimas gali būti patikrintas tuščioje stovėjimo aikštelėje pastačius minkštą kliūtį. Tuomet telieka pradėti važiuoti jos link saugiu ir kontroliuojamu greičiu, įsitikinus, kad vos prireikus galėsi pats sustabdyti automobilį.

Artėjant kliūties link AEB sistema turėtų ją aptikti ir aktyvuoti automatinį stabdymą. Tiesa, prieš tai ji turėtų pateikti vaizdinius ar garsinius perspėjimus.

Stabdžių antiblokavimo sistema

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) jau prieš kurį laiką tapo ne tik įprasta, bet ir viena svarbiausių automobilio funkcijų. Ji apsaugo ratus nuo užsiblokavimo staigaus stabdymo metu.

Nesant ABS, stabdžių nuspaudimas lemia ypač stiprų stabdžių kaladėlių ir diskų kontaktą, todėl ratai iškart nustoja suktis ir užsiblokuoja. Tokiu atveju automobilis tampa nevaldomas.

ABS gavus signalą, kad ratas jau yra arti užsiblokavimo, sistema laikinai sumažina būtent to rato stabdymo galią ir taip leidžia atgauti sukibimą. Ratams nenustojant suktis, vairuotojas išlaiko automobilio kontrolę net ir esant staigiam stabdymui.

Kaip patikrinti ABS

Rask saugią vietą, kurioje nevyksta eismas ir nėra kitokių kliūčių. Įsitikink, kad žinai, kaip ABS veikia automobilyje, kurį ruošiesi testuoti. Įprastai ABS, jeigu sistema yra tvarkinga ir skydelyje nemirksi apie netinkamą veikimą perspėjantis indikatorius, veikia visą laiką.

Patikrą pradėk nuo automobilio greičio padidinimo. Pasiekus tinkamą greitį, stipriai ir tvirtai nuspausk stabdžių pedalą, taip pradėdamas rankinį, kontroliuojamą stabdymo manevrą.

Esant ABS sistemai visiškai normalu staigaus stabdymo metu justi pulsavimą arbą drebėjimą. Neatleisk pedalo ir pradėk švelniai sukti vairą, kadangi ABS leidžia stabdymo metu išlaikyti šiokį tokį valdomumą. Norint įvertinti ABS efektyvumą skirtingomis situacijomis, tokį bandymą reikėtų pakartoti keičiant važiavimo greitį.

Galinio vaizdo kameros

Galinio vaizdo stebėjimo kameros, arba tiesiog galinio vaizdo kameros, įjungus atbulinį bėgį pateikia vairuotojams švarų, aiškų vaizdą teritorijos, esančios už automobilio. Tiesioginį vaizdą vairuotojas mato skydelyje, centrinėje konsolėje įmontuotame ekrane arba galinio vaizdo veidrodėlyje, taip galėdamas išvengti kliūčių ir lengviau valdyti automobilį važiuodamas atgal.

Galinio vaizdo kameros įprastai būna įmontuotos šalia bagažinės atidarymo rankenos, numerių rėmelyje ar kt. panašioje vietoje. Tokios kameros aprūpintos plačiakampiu lęšiu, kuris leidžia matyti platesnį vaizdą; taip pat kai kurios kameros turi įdiegtas funkcijas matomumui tamsoje pagerinti.

Kaip patikrinti galinio vaizdo kameras

Galinio vaizdo kameros veikimo patikrinimas yra ypač lengva užduotis, nereikalaujanti jokio papildomo pasiruošimo. Daugelyje automobilių jos įsijungia savaime, vairuotojui įjungus atbulinės eigos bėgį, taigi, įjunk atbulinį bėgį, ir vaizdas turėtų pasirodyti tam skirtame ekrane.

Atidžiai apžiūrėk matomą vaizdą, įsitikink, kad jis aiškus, neiškraipytas ir neišblukęs. Geriausia patikrą atlikti esant skirtingoms apšvietimo sąlygoms. Taip pat galima kameros matymo lauke padėti įvairių kliūčių ir patikrinti, ar jos matomos ekrane.

Dauguma galinio vaizdo kamerų taip pat turi linijas, padedančias lengviau parkuotis, todėl patikrink, ar jos tinkamai juda ir prisitaiko prie automobilio judėjimo pasukus vairą. Jeigu atrodo, kad kažkas neveikia tinkamai, pirmiausia reikėtų kamerą nuvalyti ir įsitikinti, kad ji nėra pažeista.

Prisitaikantys (adaptyvūs) priekiniai žibintai

Priešingai nei įprastų, adaptyvių žibintų šviesos srauto kampas nėra fiksuotas. Adaptyvūs žibintai gali automatiškai reguliuoti spindulio kryptį ir stiprumą priklausomai nuo įvairių veiksnių, pvz., vairavimo kampo, automobilio greičio ir eismo sąlygų.

Pagrindinė jų paskirtis – pagerinti matomumą ir saugumą važiuojant tamsoje arba prietemoje efektyviau apšviečiant kelią, ypač kai jis nėra tiesus. Įprasti žibintai visada šviečia tiesiai, o štai adaptyvūs žibintai keičia švietimo kryptį ir šviečia būtent ten, kur važiuoja automobilis.

Kaip patikrinti adaptyvius priekinius žibintus

Pagrindinis tikslas yra išbandyti adaptyvių priekinių žibintą veikimą įvairiomis sąlygomis (tamsoje, vingiuotame kelyje, susidūrus su kliūtimi).

Pvz., gali pastatyti automobilį priešais sieną, įjungti žibintus ir pamažu sukti vairą. Žibintų šviesa turėtų sekti paskui vairo sukimo kryptį ir šviesti ten, kur link suka automobilis.

Važiuojant posūkiuose arba sukant sankryžoje stebėk, ar žibintai prisitaiko ir šviečia ta kryptimi, kuria suki. Be to, patikrink, ar jie pritaiko šviesos spindulį pagal važiavimo greitį, ypač kai jis yra didelis.

Tuo pačiu stebėk skydelį, ar jame neįsižiebia joks įspėjimas apie netinkamai veikiančius adaptyvius žibintus. Jeigu įspėjimas pasirodo, vadinasi, sistemai gali reikėti profesionalaus patikrinimo.

Padangų slėgio matavimo sistema

Tinkamas padangų slėgis yra būtinas norint saugiai eksploatuoti automobilį – jeigu padangose trūksta oro, jos blogiau kontaktuos su kelio danga, pailgės stabdymo kelias ir padidės akvaplanavimo arba slydimo rizika važiuojant per lietų. Bėdų kelia ir per didelis slėgis – tuomet mažėja automobilio stabilumas ir valdomumas. Laimei, padangų slėgio matavimo sistema (TPMS) gali padėti užtikrinti, kad viskas būtų kaip priklauso.

Kadangi kiekviename rate būna įmontuotas padangos slėgio jutiklis, TPMS pateikia duomenis apie situaciją realiu laiku. Pvz., jei sistema nustato, kad oro slėgis vienoje ar daugiau padangų neatitinka normos, skydelyje įsižiebia perspėjimo indikatorius.

Tokiu atveju vairuotojui derėtų patikrinti oro slėgį padangose ir, esant reikalui, jį padidinti, mat sistema to padaryti, bent kol kas, negali.

Kaip patikrinti TPMS

Norint patikrinti TPMS sistemos veikimą reikėtų rankiniu būdu iš vienos ar daugiau padangų išleisti šiek tiek oro (kad slėgis nukristų žemiau rekomenduojamo). Tikslesniam matavimui galima pasinaudoti manometru.

Tuomet, kad sistema aktyvuotųsi, šiek tiek pavažiuok automobiliu (apie 10 minučių) nedideliu greičiu ir palauk, kol skydelyje įsižiebs perspėjimas. Kai kurie automobiliai nurodo ir konkretų kiekvienos padangos slėgį, todėl patikrink, ar duomenys teisingi.

Prieš važiuojant toliau nepamiršk vėl pripūsti padangų iki rekomenduojamo slėgio.

Kiti patarimai dėl saugumo sistemų patikros perkant naudotą automobilį

Pasidomėk konkrečiu modeliu

Prieš susitinkant su pardavėju, pasidomėk konkrečiu automobilio modeliu ir sužinok, kokios saugumo sistemos jame turėtų būti įdiegtos. Taip žinosi, ko ieškoti ir ką tikrinti apžiūros metu.

Vizualinė patikra

Dauguma saugumo sistemų jutiklių ir kamerų būna įmontuoti priekinėse grotelėse, galiniame bamperyje arba šoninio vaizdo veidrodėliuose, todėl apžiūrint automobilį reikėtų atidžiau patikrinti šias vietas. Paieškok pažeidimų ar kitų trūkumų požymių, kurie galėtų kelti problemų dėl saugumo sistemų veikimo.

Be to, nepamiršk įdėmiai apžiūrėti ir salono. Patikrink, ar nežybsi jokie perspėjimai, susiję su saugumo sistemomis. Jeigu perspėjimų yra, paklausk pardavėjo, kur slypi bėda. Patikrink mygtukus, jungiklius ir rankenėles, susijusias su automobilio saugumo sistemomis ir įsitikink, kad viskas veikia tinkamai.

Bandomasis važiavimas

Bandomasis važiavimas leis geriau pajausti automobilį, realiomis sąlygomis patikrinti, ar visos saugumo sistemos veikia taip, kaip turėtų. Susipažinti su funkcijomis derėtų dar prieš sėdant už vairo, kad važiavimo metu tiksliai žinotum, į ką atkreipti dėmesį.

Taigi, pradėjus važiavimą galima gyvai susipažinti su minėtomis sistemomis, pajausti jų veikimą realybėje. Gali net realiai išbandyti, pvz., avarinio stabdymo sistemą – tik įsitikink, kad tai saugu!

Transporto priemonės istorijos patikra

Transporto priemonės istorijos ataskaita gali pateikti naudingos informacijos apie automobilio specifikacijas, eismo įvykius, savininkų pasikeitimus, odometro rodmenis ir kt. Perkant naudotą automobilį ypač naudinga patikrinti jo istoriją, mat tai leidžia geriau įvertinti bendrą būklę ir gali padėti atrasti trūkumus, susijusius su saugumo sistemomis.

Šiuo atveju, pažiūrėjus į žalos skiltį, matyti, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį ir patyrė žalą. Nors didžiausi pažeidimai gali būti pašalinti / suremontuoti, saugumo sistemų įranga galėjo būti pažeista arba pakeista. Tai žinodamas gali pardavėjui užduoti tikslesnius klausimus ir daugiau sužinoti apie dabartinę konkrečių įtaisų būklę.

Norint įsigyti transporto priemonės ataskaitą reikia žinoti VIN kodą. Įprastai jį galima rasti ant prietaisų skydelio, vairuotojo pusėje, ant durų rėmo ar netgi automobilio skelbime. Kodą įvesk į VIN dekoderį ir sužinok apie automobilio praeitį.

Profesionali apžiūra

Žinoma, niekas nepakeis profesionalios automobilio patikros, atliekamos mechaniko arba techniko. Jie gali išsamiai patikrinti automobilio sistemas ir patvirtinti (arba paneigti), kad visos saugumo sistemos ir jų įranga veikia tinkamai. Tai apima oro pagalves, stabilumo kontrolę, ABS ir kitas pažangias pagalbinio vairavimo sistemas.

Profesionalui atradus trūkumų, tai gali tapti pagrindu deryboms dėl kainos.

Automobilių saugumo sistemų evoliucija

Transporto priemonių saugumo technologijos nuėjo ilgą kelią nuo to laiko, kai buvo įmontuotos pirmuosiuose visuomenei pristatytuose automobiliuose. Tuomet automobiliai buvo gremėzdiški ir sunkiai valdomi, be to, tai buvo naujas išradimas, neįprastas žmonėms, todėl įvykdavo daug nelaimių.

Dėl to gamintojai buvo priversti imtis pokyčių ir padidinti visų saugumą.

XX a. pradžia

Rankomis valdomas valytuvas (užpatentuotas kaip „Langų valymo prietaisas“) buvo vienas pirmųjų automobilio saugumo įtaisų, išrastas 1903-iaisiais. Jį sukūrė Marija Anderson, susidūrusi su nepalankiomis oro sąlygomis automobiliu riedėdama Niujorko gatvėmis.

Ji pamanė, kad visiškai nelogiška vairuotojui iškišti galvą iš automobilio tam, kad matytų kelią, kas kėlė šiokių tokių nepatogumų tiek pačiam vairuotojui, tiek ir keleiviams.

Nors nepraktiškumas lydėjo kone visus vėlesnius išradimus (neilgai trukus prie valytuvo prisidėjo ir galinio vaizdo veidrodėliai, saugumo stiklai ir sukimo kryptį nurodanti automatizuota rankena), visgi jie tapo pagrindu saugumo sistemoms, kurios palengvino vairuotojų darbą ir padidino visų eismo dalyvių saugumą.

XX a. vidurys

Maždaug XX a. viduryje rinkoje pasirodė keletas kertinių išradimų, kurie tapo ir šiandien automobiliuose sutinkamos saugumo įrangos pirmtakais.

Pvz., 1951-aisiais Walteris Lindereris sukūrė oro pagalvę, kurią galėjo išskleisti vairuotojas arba smūgis į bamperį. Ši technologija tapo standartu tik 1999-aisiais, ir nuo tada nuolat tobulėjo idant užtikrintų maksimalų saugumą. Per tris dešimtmečius (1987–2017) šis išradimas, JAV nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos duomenimis, išsaugojo daugiau nei 50 000 gyvybių.

Kitas gyvybiškai svarbus išradimas buvo trijuose taškuose tvirtinamas saugos diržas, sukurtas Nilso Bohlino, dirbusio „Volvo“. Pridėjęs papildomą diržą, juosiantį kūną per petį, Bohlinas patobulino įprastą diržą, kuris prisisegusįjį saugojo tik per liemenį. Iki pat šiandien šis išradimas laikomas viena efektyviausių kada nors sukurtų saugumo priemonių.

XX a. antra pusė

Per šį laikotarpį ne tik buvo sukurta ir pristatyta daugybė kitų saugumo priemonių, bet ir kai kurių jų privalomas montavimas buvo įtvirtintas teisiškai. Nuo 1968-ųjų visos motorinės transporto priemonės privalėjo turėti posūkio signalus, lanksčią vairo kolonėlę, priekinėse sėdynėse – saugos diržus, segamus per petį ir galvos atlošus, galinčius padėti išvengti kaklo sužeidimų avarijų metu.

Paskutiniajame dešimtmetyje automobiliuose pradėta diegti vis daugiau elektroninių sistemų, pvz., šoninio susidūrimo apsauga, pagalbinės stabdžių sistemos ir elektroninės stabilumo kontrolės sistemos. Pastaroji buvo ir vis dar yra būtina užtikrinant automobilio kontrolę ir siekiant užkirsti kelią nenumatytiems ekstremaliems judesiams.