Apie mus

Privalumai

Partnerystes Programa

carVertical Affiliate Program Terms of Service (Agreement)

Tinklaraštis

Verslui

Kontaktai

Slapukų politika

„Ducati“ VIN dekoderis

Feedback

Dovana

Žaidimų Taisyklės

„Harley Davidson“ VIN dekoderis

Pagalba

Partner With Us

Kawasaki VIN dekoderis

Motociklų VIN dekoderis ir apžvalga: patikrink bet kurio motociklo, motorolerio ar keturračio VIN 

New Carvertical

Pirminė ataskaita

Žiniasklaidos zona

Kainos

Privatumo politika interneto svetainės/programėlės paslaugų naudotojams 

Kandidatų privatumo politika

Pinigų grąžinimo nuostatos

Ataskaita

Ataskaitos pavyzdys

Prenumeratos paslaugų sąlygos

„Suzuki“ VIN dekoderis

Paslaugų teikimo taisyklės

Pašalinti jūsų duomenis

Privatumo pranešimas apie transporto priemonių duomenų tvarkymą 

VIN dekoderis: ieškokite ir patikrinkite bet kokį VIN kodą

„Yamaha“ VIN dekoderis

Evaldas Zabitis

Katalizatoriai yra svarbi aplinkos apsaugos programos dalis. Jie filtruoja nuodingas ir kenksmingas automobilių išmetamąsias dujas. Vis dėlto, kadangi yra pagaminti iš vertingų metalų, katalizatoriai ypač dažnai tampa ilgapirščių taikiniu – duomenys rodo, kad nuo 2020-ųjų katalizatorių vagystės išaugo net 2 200 %!

Tik įsivaizduok, ką reiškia pabudus ryte suprasti, kad tavo automobilis neteko ypač svarbios detalės...

Šiame įraše sužinosi, kodėl katalizatoriai yra tokie svarbūs ir kaip patikrinti, ar automobilio katalizatorius vis dar vietoje.

Sužinok viską! Tiesiog įvesk VIN kodą ir spauk mygtuką:

Naudoti automobiliai turi tamsių paslapčių

Katalizatorius yra kritiškai svarbi kiekvieno šiuolaikinio automobilio išmetimo sistemos dalis, kuri atsakinga už emisijų, susidarančių dirbant varikliui, mažinimą. Dažniausiai katalizatoriai gaminami naudojant tokius brangius metalus kaip platina, paladis ir rodis, kurių keliamos cheminės reakcijos toksiškas dujas skaido į mažiau kenksmingas substancijas prieš šioms patenkant į atmosferą.

Katalizatoriai per laiką užsikemša, todėl sumažėja jų veiksmingumas ir kyla kitų bėdų. Ilgaamžiškumui užtikrinti moderniuose automobiliuose įdiegtos regeneracijos sistemos, kurios, važiuojant žemesne pavara ir didesniais variklio sūkiais, įkaitina katalizatorių tiek, kad jame susikaupusios atliekos išdega ir sistema gali tarnauti ilgiau.

Didžioji dalis automobilių turi vieną katalizatorių, tačiau, priklausomai nuo dydžio ir variklio, gali būti ir du ar daugiau katalizatorių, kurių kiekvienas neutralizuoja skirtingas toksiškų dujų daleles.

Požymiai, bylojantys apie katalizatoriaus nebuvimą

Įsivaizduok – anksti ryte susiruoši vykti į darbą, įsėdi į automobilį ir užvedi variklį. Jeigu pernakt katalizatorius buvo pavogtas, iškart pastebėsi aiškius ženklus. Žemiau pateikiame keletą dažniausiai pasitaikančių.

Didesnis nei įprasta išmetamojo vamzdžio garsas

Akivaizdžiausias ženklas, rodantis, kad automobilyje nėra katalizatoriaus – 

ypač didelis išmetamojo vamzdžio garsas

. Štai kaip skamba išmetimo sistema be katalizatoriaus:

Kai sistemoje trūksta katalizatoriaus, variklis nebėra prijungtas prie išmetimo sistemos, kurioje įmontuoti variklio garso slopintuvai. Transporto priemonė funkcionuoja ir be šios sistemos, tačiau dėl to gali kilti problemų, taip pat daug nepatogumų vairuotojui ir aplinkiniams kelia triukšmas.

Taigi, jei pastebi, kad automobilis ryte dirba neįprastai garsiai, tikėtina, kad dalis išmetimo sistemos buvo pavogta.

Kadangi pašalinus katalizatorių variklis nebėra prijungtas prie išmetimo sistemos, dujos pasišalina per priekinę variklio dalį. Taigi, 

išmetamosios dujos gali patekti į automobilio saloną.

Salono vėdinimo sistema šviežią orą ima būtent iš automobilio priekio, tad išmetamosios dujos per ventiliatoriaus groteles ir kitas atviras salono detales gali patekti vidun.

Šiuolaikiniuose automobiliuose išmetimo sistemoje prieš ir už katalizatoriaus būna įmontuoti deguonies davikliai, kurie matuoja jo efektyvumą ir, esant reikalui, reguliuoja degalų mišinio sudėtį. Nelikus katalizatoriaus, variklio kontrolės ir diagnostikos sistema turėtų identifikuoti netinkamus rodmenis ir skydelyje įžiebti 

. Taip pat labai tikėtina, kad vagys kartu pačiupo ir minėtuosius daviklius, kas turėtų lemti dar daugiau klaidų sistemoje.

Nors variklio patikros indikatorius gali užsidegti dėl daugelio priežasčių, jeigu jį lydi neįprasti garsai ir kvapai, veikiausiai visa tai lėmė pavogtas katalizatorius.

Dėl kartu su katalizatorių dingusių deguonies daviklių variklio valdymo sistema negali nustatyti tinkamo degalų mišinio, todėl 

padidėja degalų sąnaudos ir sumažėja automobilio galingumas

. Taigi, netekęs katalizatoriaus automobilis ne tik bus itin triukšmingas ir skleis nekokį kvapą, bet ir generuos mažiau galios ir sunaudos daugiau degalų.

Kaip atrodo automobilio išmetamoji sistema be katalizatoriaus?

Sunku nepastebėti, kad katalizatorius dingo. Žinoma, ne mažiau svarbu ir vizualiai patikrinti, ar ši svarbi automobilio detalė vis dar savo vietoje, kadangi pažeista išmetimo sistema taip pat gali lemti visus anksčiau minėtus požymius.

Jie įprastai montuojami netoli priekinės automobilio dalies, abiejuose galuose įmontuoti deguonies davikliai.

Jeigu įtari, kad katalizatorius galėjo būti pavogtas, patikrink po automobilio dugnu esančią 

. Tiesa, jei automobilis žemas, tai padaryti gali būti sudėtinga – tokiu atveju padės keltuvas arba domkratas.

Vagys katalizatorius tiesiog išpjauna, todėl jų vieta akivaizdžiai žioji tuščia. Taigi, jei trūksta dalies išmetimo sistemos, pasiruošk paploninti piniginę perkant naują katalizatorių.

Jei nesi tikras, ar automobilio katalizatorius buvo pavogtas, ar nutiko kažkas kito, susisiek su savo mechaniku ar pristatyk automobilį detalesnei apžiūrai. Po patikros meistras galės tiksliai pasakyti, kas nutiko, kiek kainuos pakaitalas ir kaip greitai automobilis vėl bus paruoštas kelionėms.

Pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti pamačius, kad tavo automobilio katalizatorius buvo pavogtas, tai 

Daugybė žmonių pernelyg greitai susitaiko su realybe ir iškart pradeda ieškoti pakaitalo. Vis dėlto vagys pernakt dažniausiai nukniaukia ne vieną katalizatorių, todėl pareigūnams gali pavykti susekti ilgapirščių pėdsakus.

Tokiu atveju policininkai gali pareikalauti automobilio nejudinti, ieškodami įrodymų. Tačiau jeigu gavai leidimą eksploatuoti savo transporto priemonę, derėtų nedelsiant ieškoti naujo katalizatoriaus.

Pakaitalo įsigijimo ir montavimo pasirinkimai

Priežastis, dėl kurios vagys taip dažnai taikosi į katalizatorius, yra jų kaina. Visiškai naujo katalizatoriaus kaina gali svyruoti nuo 275 Eur iki 2 300 Eur, priklausomai nuo automobilio modelio.

Vis dėlto dažnai vairuotojai pasirenka pigesnes kitų gamintojų siūlomas alternatyvas, tačiau verta pabrėžti, kad tokie pakaitalai yra gerokai mažiau veiksmingi ir ne tokie ilgaamžiai kaip originalai, todėl svarbu patikrinti, ar jie tinka tavo automobiliui ir atitinka valstybės reikalavimus.

Patikrink transporto priemonės istoriją ir išvenk brangių problemų. Gauk ataskaitą iš karto!

Patikrink savo VIN

Kokie požymiai rodo, kad dingo / buvo pavogtas katalizatorius?

Kokios teisinės pasekmės laukia važinėjant be katalizatoriaus?

Kokie didžiausi katalizatoriaus nebuvimo trūkumai? 

Kaip patikrinti, ar katalizatorius – savo vietoje

Renata Liubertaitė

Transporto priemonės pakaba vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą balansą tarp komfortiško vairavimo ir stabilumo kelyje. Taigi, jei pastaruoju metu vairuojant automobilį jautiesi it riedėtum amerikietiškais kalneliais, laikas patikrinti pakabą ir pasiruošti galimoms remonto išlaidoms.

Štai 6 požymiai, rodantys, kad prie tavo automobilio pakabos laikas pridėti rankas.

Nemalonus trenksmas susidūrus su kelio nelygumais – ne vienintelė problema, kurią lemia sugedusi važiuoklė. Ji atsakinga ne tik už komfortišką sąlytį su kelio paviršiumi, bet ir už keletą kitų kritiškai svarbių aspektų.

Pirmas ir pats svarbiausias – saugumas. Transporto priemonės 

pakabos sistema užtikrina, kad staigių manevrų, stabdymo metu, posūkiuose ir panašiose situacijose vairuotojas nepraras automobilio kontrolės

. Ji taip pat palaiko padangų ir kelio dangos sąlytį, užtikrina tinkamą sukibimą ir prisideda prie sklandaus valdymo ir stabdymo.

Automobiliuose, kurių svorio centras yra aukščiau, pvz., visureigiuose ir sunkvežimiuose, pakabos sistema taip pat 

. Be to, kai kurie iš šių automobilių turi reguliuojamas pakabas, kurios leidžia keisti prošvaisos aukštį ir prisitaikyti prie įvairių sąlygų, pvz., bekelės.

Žvelgiant iš praktinės pusės, tinkamai veikianti pakaba gali prisidėti prie ilgesnio padangų tarnavimo laiko, taip sutaupant lėšų.

Kaip žinoti, ar važiuoklei reikia remonto

Norint išsaugoti saugų ir komfortišką važiavimą ypač svarbu laiku pastebėti pakabos sistemos problemas. Visgi apie jas bylojantys ženklai įprastai būna gana akivaizdūs.

Norint patikrinti, ar automobilio važiuoklei reikalingas remontas, reikėtų ieškoti šių požymių.

Transporto priemonės pakaba užtikrina tinkamą padangų ir kelio dangos sąlytį bei tvirtai laiko vairą ir ratus vietoje. Bet kuri nusidėvėjusi ar nesureguliuota šios sistemos dalis gali lemti vairo laisvumą arba netinkamą ratų poziciją, dėl ko nevienodai dėvisi padangos.

Svarbu paminėti, kad nevienodą padangų dėvėjimąsi gali lemti keletas skirtingų priežasčių. Pvz., jei padangose trūksta oro, stipriau nusidėvės vidinė ir išorinė dalys, o štai spartesnį vidurinės dalies dėvėjimąsi lemia oro perteklius.

Vis dėlto pakabos gedimą galima įtarti pastebėjus „apkramtytą“ protektorių. Tai nevienodas padangos nusidėvėjimas, kai vienos dalys nusitrynęs gerokai stipriau nei kitose. Jis gali lemti automobilio „šokinėjimą“ aukštyn žemyn važiuojant, o problema dažniausiai slypi sugedusiuose amortizatoriuose.

Be elementariausios apžiūros, yra ir kitų būdų nustatyti nevienodą padangų dėvėjimąsi:

 ir bandyk užčiuopti neįprastą paviršių (pvz., iškilusias ar įdubusias vietas).

Pasinaudok protektoriaus gylio matuokliu 

ir pamatuok padangos protektoriaus gylį skirtingose vietose per visą plotį.

važiuojant jaučiamas stiprus drebėjimas

, ypač pasiekus didesnį greitį, tai gali lemti nevienodas padangų nusidėvėjimas – patikrą pradėk būtent nuo to.

Laiku pastebėtas skirtingas padangų nusidėvėjimas ir to priežasčių sprendimas padės užtikrinti saugesnį ir malonesnį vairavimą.

Nors ne visada kratymas važiuojant reiškia problemą pakaboje, tai gali būti vienas pirmųjų ženklų. Žinoma, svarbu skirtumas tarp nedidelio bilstelėjimo ir rimto, veikiausiai problemas reiškiančio smūgio, skirtumą tarp kurių galima pajausti pagal jų požymius ir tai, kaip reaguoja automobilis.

Pvz., nedideli trinktelėjimai, kuriuos sukelia kanalizacijos šulinių dangčiai, asfalto nelygumai ar greičio ribojimo kalneliai, yra įprasti ir kasdieniai.

Susidūrus su nedideliu kelio nelygumu galima pajusti šiokį tokį trinktelėjimą, ratai trumpam gali prarasti sukibimą su kelio danga, tačiau visa tai trunka vos akimirką. Toks susidūrimas įprastai nekelia jokių (arba minimalius) garsų ar drebėjimų. Smulkus kelio nelygumas neturėtų lemti jokių valdymo pasikeitimų, todėl gali be jokių trikdžių važiuoti toliau.

Apie problemas važiuoklėje signalizuojantys smūgiai dažniausiai būna gerokai stipresni, o juos sukelti gali rimtos kliūtys kelyje arba – taip, atspėjai teisingai – susidėvėjusios pakabos dalys.

Priešingai nei smulkūs kelio nelygumai, gilios duobės gali sukelti diskomfortą, juntamą ir salone. Tai gali būti stiprus lingavimas, drebėjimas ir nestabilumas, apsunkinantis vairavimą.

Be to, jei automobilio pakaba neveikia tinkamai, po susidūrimo su kliūtimi padangos gali neatgauti pilno sukibimo su kelio danga, todėl gali suprastėti valdomumas.

3. Smengantis automobilio priekis arba galas

Ar tavo automobilio priekinė dalis smunka žemyn stabdant, o galinė nusileidžia staiga didinant greitį arba vežant sunkesnį krovinį?

Turbūt nereikia nė sakyti, kad abu šie požymiai reiškia gedimą pakabos sistemoje, todėl eksploatuoti tokį automobilį galimai nėra saugu.

Pvz., žemyn smengantis priekis gali reikšti sumažėjusį stabdžių efektyvumą, todėl gali būti sunkiau saugiai sustabdyti automobilį. Susmunkanti galinė automobilio dalis gali turėti įtakos sukibimui ir stabilumui, ypač didinant greitį, todėl suprastėja kontrolė ir valdomumas.

Pastebėjus bet kurį iš šių požymių reikėtų nedelsiant kreiptis į profesionalus atidesnei apžiūrai.

Kitas požymis, bylojantis, kad galbūt atėjo laikas važiuoklės remontui, yra automobilio slydimas arba tempimas į šoną važiuojant. Nors tai gali lemti ir kitos priežastys, vis dėlto akivaizdžiai juntamas tempimas arba slydimas dažniausiai signalizuoja apie valdomumo bėdas, kurias galimai kelia sugedusi pakaba.

Slydimo metu kyla jausmas, kad automobilis juda pats, be vairuotojo prisilietimo, o taip gali nutikti dėl nevienodai nusidėvėjusių padangų arba neteisingo ratų suvedimo, kuriam įtakos turi nusidėvėjusios pakabos dalys. Tempimas atsiranda automobiliui stipriau pasvirus į vieną pusę, tai rodo galimą disbalansą.

Norint nustatyti šias problemas, reikia patikrinti, kaip automobilis „elgiasi“ važiuojant tiesiai. Jei bėda slypi važiuoklėje, gali kilti sunkumų valdant automobilį, juntamas nestabilumas. Tai gali varginti ir erzinti, ir, svarbiausia, - kelti pavojų ne tik važiuojantiems tavo automobiliu, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Tokiu atveju būtina nedelsiant imtis reikiamų veiksmų ir apsaugoti save bei automobilį.

Dažniausiai nemalonaus važiavimo priežastimi tampa pažeisti arba susidėvėję amortizatoriai. Be atidesnės apžiūros šių dalių pažeidimą sunku pastebėti, tačiau kilus įtarimų dėl važiuoklės gedimo amortizatorius paprastai galima apžiūrėti ir pačiam.

Priklausomai nuo automobilio markės ir modelio, apžiūrėti amortizatorius galima arba iš apačios, arba pro vidinę rato arkos dalį. Jeigu vaizdą užstoja ratas, gali jį nuimti ir amortizatorių apžiūrėti iš arčiau.

Apžiūrėk arba ranka patikrink, ar nematyti jokių nutekėjusių skysčių. Jei ant amortizatoriaus matyti 

, tai įprastai reiškia, kad laikas jį keisti.

Visgi vien vizuali patikra gali neatskleisti visų galimų problemų, ypač vidinių. Geriausias sprendimas – parodyti automobilį patikimam mechanikui, kuris tiksliai įvertins ir nustatys gedimą.

Jeigu girdi bildėjimą arba barškėjimą, sklindančius iš pakabos, tai pirmas ženklas, kad kai kurios dalys gali būti susidėvėjusios, pažeistos arba atsilaisvinusios.

Pvz., skersinės svirtys, užtikrinančios padangų ir kelio dangos kontaktą važiavimo metu. Išgirdus bildėjimą arba pokšinčius garsus greitėjimo, lėtėjimo metu arba važiuojant nelygiu keliu, tai reikėtų įvertinti kaip perspėjimą, kad laikas atkreipti dėmesį į važiuoklę.

Kitas dažnai pasitaikantis gedimas – susidėvėję šarnyrai, jungiantys įvairias pakabos dalis, pvz., vairo traukes su stebulėmis, taip suteikiant galimybę keisti vairuojamų ratų kryptį. Šarnyrų gedimas gali pasireikšti skirtingomis formomis (pvz., suplyšusi guma arba rūdys), tačiau svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius požymius, kadangi nesutvarkytos problemos laikui bėgant gali pridaryti daug bėdos.

 taip pat gali lemti atsilaisvinusios vairo traukės, sulūžusios ar nusidėvėjusios spyruoklės, susidėvėję amortizatoriai arba netinkamai priveržti varžtai.

Geriausias būdas išvengti tokių problemų – laiku atliekamas 

Prieš perkant naudotą automobilį įsitikink jo saugumu

Prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę reikėtų atlikti ilgesnį bandomąjį važiavimą – taip galima patikrinti, ar nėra potencialių važiuoklės gedimų ar kitų pastebimų trūkumų.

Kai važiuoklė veikia netinkamai dėl nusidėvėjimo, gedimo ar nepriežiūros, tai dažniausiai nesudėtinga pastebėti įdėmiai įsiklausius, ar negirdėti iš jos sklindančių neįprastų garsų, įvertinus vairavimo komfortą ir automobilio stabilumą, patikrinus stabdžių veikimą arba atidžiai apžiūrėjus, ar visos padangos nusidėvėjusios vienodai. Juk svarbiausia – saugumas, nes kiekviena iš šių problemų gali lemti nelaimingą atsitikimą.

Kilus įtarimui, kad transporto priemonė praeityje turėjo problemų ir pardavėjas nė neraudonuodamas bando įsiūlyti pažeistą automobilį apie tai neužsimindamas, 

Transporto priemonės istorijos ataskaita

 gali pateikti duomenis apie praeityje patirtą žalą, be to, matysi odometro rodmenų istoriją, originalią automobilio komplektaciją, savininkų pasikeitimus (jei jie buvo dažni, tai gali reikšti, kad transporto priemonė turi bėdų) ir kitą informaciją.

Galiausiai, niekada nenumok ranka į patikrą autoservise. Profesionalai gali atidžiai patikrinti visus automobilio mazgus ir pranešti apie galima problemas ir gedimus.

Taip gali išvengti papildomų išlaidų ateityje, o ką jau kalbėti apie saugumo kelyje jausmą.

Kaip dažnai derėtų tikrinti pakabos sistemą?

Ar pavojinga eksploatuoti automobilį su pakabos gedimu?

Kiek vidutiniškai kainuoja važiuoklės remontas?

Automobilio pakabos remontas: 6 požymiai, kad jo reikia ir tavo automobiliui

Šiandien automobilis jau nėra laikomas prabangos preke – daugelyje šeimų esama bent vieno, o didžiulė pasiūla leidžia rinktis pagal skirtingus poreikius. Vis dėlto nederėtų pirkti automobilio, jei kišenėje švilpauja vėjai – už paskutinius pinigus nusipirkus automobilį, gali pritrūkti lėšų jo išlaikymui, kuris dažniausiai nėra pigus.

Išlaidų einamiesiems remontams prireiks perkant tiek naują, tiek naudotą transporto priemonę, tačiau būtent šioms rizika netikėtai sugesti yra gerokai didesnė.

Už tą pačią kainą gali įsigyti penkerių metų senumo kompaktišką miesto hečbeką su tarškančiu plastikiniu salonu arba antrą dešimtį skaičiuojantį galingą, aukštos klasės sedaną, prabanga dvelkiančiu odiniu salonu. Veikiausiai daugelis labiau žavisi pastaruoju variantu, tačiau paskaičiuokime, kiek kainuoja išlaikyti skirtingus automobilius.

Puikiai prižiūrėtas ir apgadinimų nepatyręs automobilis – pats patikimiausias! Patikrink bet kurį VIN, kad įsitikintum, jog neperki metalo laužo krūvos:

Ieškai patikimo automobilio?

Šiuo atveju kišenes gerokai tuštinančius brangius remontus palikime atokiau ir susitelkime ties išlaidomis, kurių neįmanoma išvengti turint automobilį.

Šiandienos kontekste galbūt derėtų šią sąvoką dėti į kabutes, mat elektriniai varikliai populiarumu sparčiai vejasi varomus dyzelinu ir benzinu. Vis dėlto 

būtent šios išlaidos sudaro didžiąją dalį automobilio išlaikymo kaštų, ir nuvažiuotas kilometras gali kainuoti nuo kelių iki keliasdešimties centų

. Šiuo atžvilgiu pigiausia eksploatuoti elektromobilius, tačiau šiuolaikiniai vidaus degimo varikliai taip pat pasižymi išskirtiniu ekonomiškumu.

Nors dyzeliniai varikliai yra ekonomiškesni už benzininius, jie reikalauja daugiau priežiūros, yra sudėtingesnės sandaros, pvz., naudoja net kelis degalų siurblius dėl būtino didesnio slėgio.

Taigi, ieškant informacijos apie konkretų modelį reikėtų pasidomėti gamintojo nurodomomis degalų sąnaudomis ir nusiteikti, kad skaičiai tikrai nebus mažesni.

Būtent padangos visada kontaktuoja su kelio danga, todėl jas būtina rinktis atsakingai. G

erų, kokybiškų padangų komplektas gali kainuoti 200-1 500 eurų

, ir ši suma reikšmingai pasijaučia atėjus laikui keisti ratus.

Turbūt pigiausia naudoti universalias (visiems sezonams tinkamas) padangas, taip sutaupoma, nes nereikia permontuoti ratų kiekvieną sezoną. Nors ir tokiomis padangomis „apautus“ ratus reikėtų nuolat patikrinti, subalansuoti, daugelis nesuka galvos tol, kol jų nereikia keisti.

Kai kurie automobilių savininkai renkasi naudotas padangas, tačiau jos tarnauja neilgiau poros sezonų, o štai naujų turėtų drąsiai užtekti 3-4 metams.

Tiesa, šis laikotarpis priklauso nuo padangų kokybės – pigesniųjų gamintojai dažniausiai susitelkia tik į vieną savybę, ir kitas palieka nuošaly, pvz., pasirūpina geru sukibimu su kelio danga ir mažu triukšmingumu, tačiau dėl to kenčia tarnavimo laikas. Visas savybes suderina tik aukštos klasės padangų gamintojai, tačiau tai atsispindi ir kainoje.

Kaip pavyzdį paimkime stabdžių kaladėles: nors iš pažiūros jos visos atrodo panašios, tačiau, pvz., „Hyundai“ automobiliių priekinės stabdžių kaladėlės kainuoja apie 30 Eur, o štai „Jaguar“ automobiliams kaina gali siekti ir 60 Eur. Visos dalys – nuo važiuoklės iki elektronikos komponentų – prabangesnių markių automobiliams kainuoja brangiau.

Taip pat derėtų nepamiršti ir darbo kaštų – valanda darbo servise gali kainuoti nuo 30 iki 300 eurų. 

Dar daugiau – šiuolaikinius automobilius aptarnauti (pvz., pakeisti tepalus ir filtrus) dažnu atveju galima tik servise, nes dėl daugybės skirtingų daviklių tai padaryti pačiam vairuotojui, neturinčiam reikalingos įrangos, gali būti neįmanoma

. Kai kuriems modeliams diagnostikos įrankis reikalingas net norint pakeisti valytuvus.

Registracija, draudimas ir techninė apžiūra

Automobilio registracija, draudimas ir techninė apžiūra (TA) yra būtina daugybėje šalių, tačiau kai kuriose jų gali būti ir papildomų mokesčių.

Galutinė registracijos kaina gali priklausyti nuo automobilio modelio, variklio galingumo ir pagaminimo metų, Lietuvoje šią sumą reikšmingai lemia išmetamas CO2 kiekis.

Vairuotojo draudimas gali apsaugoti nuo didžiulių išlaidų pakliuvus netgi į nedidelį eismo įvykį. Lietuvoje vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, o jo kaina skiriasi priklausomai nuo daugelio faktorių: vairuotojo gyvenamosios vietos, turimo stažo, automobilio modelio, galingumo ir t. t. Prabangių ir galingų automobilių draudimas neretai yra brangesnis dėl to, kad jų remontas brangesnis ir tikimybė pakliūti į eismo įvykį „vadeliojant“ kelis šimtus arklio galių turintį variklį yra gerokai didesnė.

TA metu yra tikrinami svarbiausi automobilio mazgai (stabdžiai, važiuoklė ir pan.), variklio dūmingumas ir saugumo sistemos. Lietuvoje privalomoji techninė apžiūra automobiliams atliekama kas dvejus metus, specialiajam transportui – kasmet.

Prieš įsigyjant automobilį pravartu pasidomėti visais mokesčiais, kuriuos būtina sumokėti norint eksploatuoti mašiną.

Bet kuris automobilis gali sukelti nenumatytų finansinių keblumų, ypač jei nebuvo nuolat atliekami būtini aptarnavimai. Kaip bebūtų gaila, tokios situacijos yra itin dažnos, ir neretai atsieina ypač brangiai.

Didžioji dalis vidaus degimo variklių naudoja paskirstymo diržą arba grandinę, jungiančią alkūninį ir paskirstymo velenus. Pakanka per vieną ar du dantukus prasisukti krumpliaračiui, ir variklio gedimas praktiškai neišvengiamas. 

Specialistai rekomenduoja paskirstymo diržą keisti kas 70–120 tūkst. km, grandinę – 100–140 tūkst. km, nebent gamintojas rekomenduoja kitaip

Kartu su diržu / grandine svarbu pakeisti ir kitas sistemos dalis (įtempėją, paskirstymo grandinės kreiptuvą ir t. t.). Atlikti šiuos darbus rekomenduojama iškart įsigijus naudotą automobilį, nebent pardavėjas gali įrodyti, kad darbai buvo atlikti neseniai.

Automatinė pavarų dėžė dažnu atveju yra sudėtingiausias šiuolaikinio automobilio mazgas – jos remontas kainuoja nemažus pinigus, be to, ne kiekvienas meistras geba jas tvarkyti.

Prastos kokybės tepalai – vienas didžiausių automatinių pavarų dėžių priešų. 

Dažniausiai automobilių gamintojai rekomenduoja pavarų dėžės tepalus keisti kas 70–120 tūkst. km, tačiau daugelis specialistų pasisako už beveik dvigubai dažnesnį keitimą.

Kai kurios transmisijos dalys, pvz., sankabos išminamasis guolis arba diskatorius, dėvisi greičiau už kitas dalis, todėl reikėtų nusiteikti jų keitimui nepriklausomai nuo to, kaip dažnai keičiami tepalai.

Hibridiniai ir elektriniai automobiliai šiuo metu yra „ant bangos“, ir jų populiarumas būtų dar didesnis, jei ne baterijų kainos... elektromobiliai turi ne tik 

, bet ir toli gražu ne amžiną baterijų tarnavimo laiką.

Būtent baterijos yra ypač brangios, jos ir sudaro didžiąją dalį elektromobilių kainos.

 Jos įprastai tarnauja 8–10 metų arba 120 tūkst. km. Hibrido baterijų keitimas kainuoja apie 5 000 Eur, o elektromobilio – kone dvigubai daugiau.

Modernūs varikliai dėl sparčiai tobulėjančių technologijų, pvz., išdirbtų turbinų ir degalų padavimo sistemų, tampa vis efektyvesni. Nors pačių degalų sistemų modeliai beveik nesiskiria nuo montuotų prieš du dešimtmečius, esminiai skirtumai – siurblyje ir purkštukuose.

Minėtų dalių remontas ir keitimas yra itin brangus, ypač dyzeliniuose varikliuose

. Taip yra dėl to, kad, pvz., tiesioginio įpurškimo (vadinamuosiuose „common rail“) varikliuose degalų slėgis gali siekti ir 2 000 bar, kai įprasti benzininiai varikliai naudoja 130–140 bar.

Blogiausia tai, kad susidėvėję degalų siurbliai pamažu pradeda teršti sistemą metalo drožlėmis, dėl ko gali tekti keisti ne tik patį siurblį, bet ir degalų tiekimo magistralė, daviklius ir netgi purkštukus – čia kalba sukasi jau ne tik apie šimtus, bet ir apie tūkstančius eurų remontui.

Daugelis naudotų automobilių pardavėjų bando nuslėpti įvairius trūkumus ir gedimus. Nusipirkęs tokį automobilį, gali neabejoti, kad anksčiau ar vėliau šias problemas teks taisyti iš savo kišenės – nors kai kurie gedimai gali būti nesudėtingi ir lengvai pataisomi, kitų gali nepavykti išspręsti be mechaniko pagalbos. Vis dėlto kai kurias potencialias bėdas gali patikrinti ir pats.

Odometro rodmenų klastojimas daugybėje šalių yra draudžiamas, tačiau automobilių perpardavinėtojai randa būdų apgauti pirkėjus netikrais skaičiais. 

Lietuvoje ridos klastojimo atvejų kasmet mažėja, tačiau iš užsienio šalių įvežti automobiliai šią statistiką kreipia blogyn.

Kaip paprastai patikrinti ridą? Pirmiausia reikėtų turėti omeny, kad įprastai per metus vidutinis vairuotojas nuvažiuoja 15 000–20 000 km. Žinoma, pasitaiko išimčių, tačiau neretai neįprastai maži skaičiai skydelyje gali būti suklastoti.

Kodėl tai svarbu skaičiuojant galimus aptarnavimo kaštus? Visa tai remiasi į jau anksčiau aptartus nuolatinius remonto darbus, kuriuos rekomenduojama atlikti kas tam tikrą laiką. Suklastota rida gali apgauti pirkėją, kad būtini aptarnavimai buvo atlikti palyginti neseniai, todėl dar ilgai nereikės sukti galvos.

Pvz., skydelyje matydamas standartine vadinamą 220 tūkst. km ridą, gali tikėtis, kad dar bent 80 tūkst. km galėsi važiuoti be didesnių remontų, tačiau pasitaiko atvejų, kai tikroji rida yra kone dvigubai didesnė, tad įvairūs automobilio mazgai, pradedant važiuokle ir baigiant varikliu, reikalauja dažnesnių ir brangesnių remonto darbų.

Laimei, šiandien naudojant automobilio VIN dekoderį galima sužinoti daugybę įvairios informacijos, įskaitant ir ridos istoriją.

Automobilio kėbulą ardančios rūdys yra viena bjauriausių ir sudėtingiausiai tvarkomų problemų. Net jeigu išoriškai rūdžių nematyti, tai nereiškia, kad jų nėra sunkiau prieinamose vietose.

Labiausiai linkusios rūdyti vietos – automobilio dugnas, ratų arkos, priekinio lango ir, jei yra, stoglangio rėmai, bagažinės dangtis ir kapotas (įdaužos, atsiradusios nuo akmenukų).

Automobilių pardavėjai yra linkę laikinai paslėpti rūdis, tad perkant automobilį svarbu atidžiai apžiūrėti ir kėbulą

, nes laiku nesutvarkyti rūdžių šaltiniai po poros metų gali sukelti didelių nuostolių.

Rūdžių pažeistai vietai sutvarkyti reikėtų atsidėti mažiausiai 100 Eur, o jei planuojama užsiimti viso kėbulo remontu, – ir keturženklę sumą.

Įvairių problemų su dokumentacija ir slepiama mašinos praeitimi pasitaiko taip dažnai, kad 

 turėtų tapti savaime suprantamu dalyku norint įsigyti naudotą automobilį. Pvz., nežinant galima nusipirkti buvusį taksi, nuomos punktuose naudotą ar kitos spec. paskirties automobilį.

Tokios transporto priemonės pasižymi didesniu detalių nusidėvėjimu, didele rida ir mažesne priežiūra praeityje, todėl būsimam savininkui gali kilti nenumatytų problemų.

Automobilio istorijos patikra taip pat gali pateikti informaciją (jeigu ji yra užfiksuota) apie užfiksuotus eismo įvykius ir patirtą žalą. Žinant apie praeityje patirtus pažeidimus, verta patikrinti (patartina, su specialisto pagalba), ar automobilis suremontuotas kokybiškai.

O kas kiek laiko tu keiti automobilį? Vieni žmonės visą savo gyvenimą vairuoja tą pačią tą pačią transporto priemonę, kiti važiuoja, kol automobilis rieda be didesnių problemų, o štai treti mėgsta atsinaujinti kas kelerius metus. Būtent pastaruoju atveju, perkant tokio žmogaus turėtą automobilį, verta atkreipti dėmesį į nusidėvėjimą.

Automobilio nuvertėjimas ir nusidėvėjimas susideda iš dviejų dalių: natūralaus detalių dėvėjimosi ir prastos priežiūros. Prabangesni automobiliai dažnu atveju neilgai trukus tampa tikrais išlaidų magnetais: gausesnė komplektacija lemia didesnę įvairių komponentų gedimų riziką.

Trumpai tariant, kuo brangiau kainuoja automobilio išlaikymas, tuo greičiau jis nuvertėja.

Nors aukščiau pateikta nemažai informacijos, ji gali būti naudinga preliminariai skaičiuojant pagrindines automobilio eksploatacijos išlaidas.

Automobilių priežiūros gidai

Kaip patikrinti, ar katalizatorius – savo vietoje

Automobilio pakabos remontas: 6 požymiai, kad jo reikia ir tavo automobiliui

Kaip apskaičiuoti automobilio išlaikymo kaštus?

Kaip žinoti, ar automobiliui reikalingas stabdžių remontas?

Kaip patikrinti automobilio autoįvykių istoriją?

Kas yra automobilio atšaukimas?

Kodėl prietaisų skydelyje užsidegė „check engine“ lemputė?

Kaip dažnai reikia keisti variklio alyvą?

Kaip patikrinti vairo stiprintuvo skystį?

Automobilio priežiūros gidas: viskas, ką reikia žinoti

Ką reikia žinoti apie privalomąją techninę apžiūrą?

Automatinės pavarų dėžės gedimo požymiai: kaip atpažinti ir ką reikėtų žinoti?

Kada reikia keisti automobilio padangas?

Eismo įvykio deklaracija